benkis

×beñkis (vok. Bank) sm. (2) 1. Prk, Vvr suolas: Atnešk beñkį dėdei atsisėsti Žg. ║ toks trikojis: Pastatyk kibirą ant beñkio Pš. 2. toks rąstas su skylėmis mintuvams sukalti, įtvirtinti: Ar nematėt, kame mūsų linų minamasis beñkis padėtas? Grg.